kalatyryti

×kalatỹryti, -ija, -ijo (rus. кoлoтыpить) tr., intr. daug ir niekus kalbėti, įkyrėti kalbant; prašyti, derėtis, lygti: Ką tu čia man kalatỹriji! Ds. Jei jau užsistojęs kalatỹrija, tai vis išsikalatỹrys Slk. | refl.: Kalatỹrijaus su Jonu ilgiausia Švnč.